krėslas

1 krė́slas sm. (3) Mlt, Krš, (1); Lex85 1. I, P, S.Dauk, K, NdŽ, DŽ, Gršl, Ms, Vvr, Kv, Žg, Pkr, Lnkv, Sln, Šlv, Btg, Vv, Klvr, Mrj, Vlk, Bsg, Slm, Rk, Vžns kėdė su atkalte, kartais ir su šoninėmis atramomis: Taigi krė́slo, krasės ir kresto senovėje būta pintinio (siūtinio) sosto, pintinės sėdynės K.Būg. Didelis krėslas, tai negerai sėdėtie Lp. Atejo svečias, o tu nei krėslo neduodi atsisėsti Tn. Sėsk krėslañ Ds. Sėdo in krė́slą Ūd. Sėdėdamas ant krėslo užmigau Yl. Ant grindų buvo patiesti persų divanai, o pasieniais pagalviai, bet niekur jokio frankų krėslo arba stalo (ps.) J.Balč. Svečiui pastatyk krė́slą, kad nestovėtų Slk. Atnešk žmogui krėslą atsisėst Alv. Prie lango gražiame krėsle sėdėjo žilas senelis Brb. Kokie gražūs jų krėslaĩ! Ut. Prie jų ant krėslų padėtas gulėjo grabo dangtis I.Simon. Tėvelis padovanojo man gražų krėslalį Dr. Prie tos lovos, prie tos naujosios, te stovėjo margas krėslelis JV645. Pasisėdo ir mergelė šalia ant krėslelio KlvD18. Čia mūsų sesutė žaliais šilkais parėdyta, krė́sle pasodyta (d.) Plm. Seklyčio[je] už stalelio krėslẽly sėdėjai JD10. Dangus ma[n] krėslas yra WP1. Sėdi anta krėslo teisusis sūdžia Mž520. Pašlovintas vyras, kursai … ant krėslo apjuoktojų nesėdi Mž504. ^ Einu keliu – ne kelias, sėdu krėslan – ne krėslas, imu lazdą – ne lazda (vanduo, skruzdėlynas, gyvatė) LTR. Sėdi ponia krėsle, o kasos viršuj (krosnis ir dūmai) Pnd. 2. K, J, Šv, Krkl, Lž, Grk, Gdž kėdė be atlošo, taburetė: Krėslas dirbtas atskirai: ir viršus, ir kojos, ir nėr kuo atremti nugaros, visi kraštai beveik lygūs rš. Geriausi krė́slai pušiniai: ir lengvi, ir stiprūs Skdv. Dėk vandenį ant krė́slo, bus smagiau praustis Dkš. Aš ir trinyčius velėju ant to krė́slo Žg. Vaikams atsisėsti pyduok krėslalį be atkaltės Klp. Išsukytos krėslùko kojos Dkš. 3. ppr. dem. KBII53, K, Šv, Klp žema kėdutė: Motina Karalienė patogiau atsisėdo krasėj, atremdama kojas į mažą krėsliuką I.Simon. Nedėk kojas ant kėdės, bet ant krėslo Sg. Vaikai, atneškit krėsliuką po kojų Žg. 4. J, Up, Gr, Grdž, Brt, Alv, Stk, Šmn suolas: Padirbo krėslą kaip tik sau atsisėsti ir valgymui pasidėti LTR. 5. R, MŽ440, N garbinga kėdė, sostas: Karaliūnaitis tam pačiam krė́sle sėdė(jo) su karalium ir tam pačiam stale gėrė ir valgė (ps.) J. Stum jį nuog krėslo MŽ391. Karališkas krėslas R351. Padaryk malonės krėslą iš visų čysčiausio aukso BB2Moz25,17. 6. R170, MŽ226, J, DŽ sėdynė ratuose, pasostė: Įdėk krėslą, bus minkščiau važiuoti Sk. 7. R296, MŽ397, KII139, DŽ, Dv, Zp, Lš, Bd vežimo ar rogių dalis, į kurią įstatomi ramsčiai; skersaplautis: Paprašyk pirmagalio krėslo, ba mūs labai menkas Rdm. Be krėslų vežėčios nesilaiko Klm. Tik krėslaĩ daryt iš šito beržo, ė ne dergt malkom Sn. Iš gerbėto beržo bus drūtas krėslas, rūčkai jo neperskels Stk. Krė́slą daryk sveiko, nesupuvusio medžio Alk. Nekaustytas vežimo krė́slas neilgam laiko Dkš. Vyrai tokį medį ant rogių užrioglino, kad net krė́slas lūžo Kt. 8. DŽ, Šv, Klm, Alv, Bd, Lnkv verpiamojo ratelio dalis, į kurią sukalti rietai ir kojos: In krė́slą injungta ratas Klvr. Sugriuvo kalvartas, liko tik krė́slas Vdk. Rateldirbis dėjo kojas į krė́slą Mšk. Koks čia man ratelis – tik vienas krė́slas telikęs Gl. Mano ratelio tvirtas krė́slas Sml. 9. pagrindinė plūgo dalis, prie kurios pritvirtinamos kitos dalys: Kad krėslas būtų stipresnis, tą patį plūgą taisytum Sdk. 10. viršutiniame trobos vainike padaroma įpjova, į kurią dedama gegnė: Padidino meistrai krė́slus, tai ir braška dangtis Ds. Tik nertiniai kreklai turi po krėslą ir ausis Ds. Čia krė́slą iškirsk Ds. 11. Lnkv medis, kuris jungia gegnių skersinį su sija. 12. Vlkv strėnos: Iš krė́slo man gelia Jnšk. Iš krė́slo nepasivaldau Jnšk.

◊ Diẽvo krėslẽlis menk. dievobaimingas žmogus: Koks ten žmogus – Dievo krėslelis! Žmt.

sáulės krėslaĩ; P, RtŽ bot. tokia ankstyva drėgnų pievų gėlelė, auksažiedė, bitkrėslis (Tanacetum vulgare): Pavasarį drėgnose vietose ant aukštų stiebelių sužyda ružavi saulės krėsleliai Trk.